gággat lea vejolaččat dán sáni hápmi:
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) gákkan | gággen |
gákkalin
gákkašin |
| (don) gákkat | gágget |
gákkalit
gákkašit |
| (son) gággá | gákkai |
gákkalii
gákkašii |
| (moai) gágge | gákkaime |
gákkaleimme
gákkašeimme |
| (doai) gággabeahtti | gákkaide |
gákkaleidde
gákkašeidde |
| (soai) gággaba | gákkaiga |
gákkaleigga
gákkašeigga |
| (mii) gággat | gákkaimet |
gákkaleimmet
gákkašeimmet |
| (dii) gággabehtet | gákkaidet |
gákkaleiddet
gákkašeiddet |
| (sii) gágget | gágge |
gákkaledje
gákkašedje |
- presens nektingsform
- (odne in) gákka
- preteritum nektingsform
- (ikte in) gággan
- kondisjonalis nektingsform
- (in) gákkale
(in) gákkaše - perf.partisipp
- (lean) gággan
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) gákka
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) gággi
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) gágget
gággat (verb)
-
1.
(verb) bryte
- Ja de cuoppu roahkuhii iežas gitta juolgái, nu ahte ii ožžon luovos muđui go gákkai soppiin.
-
Og så hektet frosken seg fast i foten, slik at han ikke fikk den løs annet enn ved å bryte den med staven.
- 2. (verb) velte
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) gákkan | gággen |
gákkalin
gákkašin |
| (don) gákkat | gágget |
gákkalit
gákkašit |
| (son) gággá | gákkai |
gákkalii
gákkašii |
| (moai) gágge | gákkaime |
gákkaleimme
gákkašeimme |
| (doai) gággabeahtti | gákkaide |
gákkaleidde
gákkašeidde |
| (soai) gággaba | gákkaiga |
gákkaleigga
gákkašeigga |
| (mii) gággat | gákkaimet |
gákkaleimmet
gákkašeimmet |
| (dii) gággabehtet | gákkaidet |
gákkaleiddet
gákkašeiddet |
| (sii) gágget | gágge |
gákkaledje
gákkašedje |
- presens nektingsform
- (odne in) gákka
- preteritum nektingsform
- (ikte in) gággan
- kondisjonalis nektingsform
- (in) gákkale
(in) gákkaše - perf.partisipp
- (lean) gággan
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) gákka
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) gággi
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) gágget
- gággat Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- gággat verb transitiv infinitiv
- gággat verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
gággat lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- gággat Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- gággat adj. sg. nominativ
- gággat Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- gággat verb transitiv infinitiv
- gággat verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English