roaŋgut lea vejolaččat dán sáni hápmi:
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) roaŋggun | roŋgon |
roŋggošin
roaŋggulin |
| (don) roaŋggut | roŋgot |
roŋggošit
roaŋggulit |
| (son) roaŋgu | roaŋggui |
roŋggošii
roaŋggulii |
| (moai) roŋgo | roaŋgguime |
roŋggošeimme
roaŋgguleimme |
| (doai) roaŋgubeahtti | roaŋgguide |
roŋggošeidde
roaŋgguleidde |
| (soai) roaŋguba | roaŋgguiga |
roŋggošeigga
roaŋgguleigga |
| (mii) roaŋgut | roaŋgguimet |
roŋggošeimmet
roaŋgguleimmet |
| (dii) roaŋgubehtet | roaŋgguidet |
roŋggošeiddet
roaŋgguleiddet |
| (sii) roŋgot | roŋgo |
roŋggošedje
roaŋgguledje |
- presens nektingsform
- (odne in) roaŋggo
- preteritum nektingsform
- (ikte in) roŋgon
- kondisjonalis nektingsform
- (in) roŋggoše
(in) roaŋggule - perf.partisipp
- (lean) roŋgon
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) roaŋggo
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) roaŋgu
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) roŋgot
(til flere) roaŋgot
roaŋgut (verb)
-
snakke strengt
- Eadni fertii roaŋgut mánáid.
-
Mor måtte snakke strengt til barna.
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) roaŋggun | roŋgon |
roŋggošin
roaŋggulin |
| (don) roaŋggut | roŋgot |
roŋggošit
roaŋggulit |
| (son) roaŋgu | roaŋggui |
roŋggošii
roaŋggulii |
| (moai) roŋgo | roaŋgguime |
roŋggošeimme
roaŋgguleimme |
| (doai) roaŋgubeahtti | roaŋgguide |
roŋggošeidde
roaŋgguleidde |
| (soai) roaŋguba | roaŋgguiga |
roŋggošeigga
roaŋgguleigga |
| (mii) roaŋgut | roaŋgguimet |
roŋggošeimmet
roaŋgguleimmet |
| (dii) roaŋgubehtet | roaŋgguidet |
roŋggošeiddet
roaŋgguleiddet |
| (sii) roŋgot | roŋgo |
roŋggošedje
roaŋgguledje |
- presens nektingsform
- (odne in) roaŋggo
- preteritum nektingsform
- (ikte in) roŋgon
- kondisjonalis nektingsform
- (in) roŋggoše
(in) roaŋggule - perf.partisipp
- (lean) roŋgon
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) roaŋggo
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) roaŋgu
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) roŋgot
(til flere) roaŋgot
- roaŋgut Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- roaŋgut verb transitiv infinitiv
- roaŋgut verb transitiv
- roaŋgut verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
roaŋgut lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- Der/NomAg
-
- avledet handlernomen subst. pl. nominativ
- roaŋgut Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- roaŋgut verb transitiv infinitiv
- roaŋgut verb transitiv
- roaŋgut verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English