áfáiduvvat lea vejolaččat dán sáni hápmi:
| presente (odne) | pretérito (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| áfáiduvan | áfáiduvven |
áfáiduvalin
áfáiduvašin |
| áfáiduvat | áfáiduvvet |
áfáiduvalit
áfáiduvašit |
| áfáiduvvá | áfáiduvai |
áfáiduvalii
áfáiduvašii |
| áfáiduvve | áfáiduvaime |
áfáiduvaleimme
áfáiduvašeimme |
| áfáiduvvabeahtti | áfáiduvaide |
áfáiduvaleidde
áfáiduvašeidde |
| áfáiduvvaba | áfáiduvaiga |
áfáiduvaleigga
áfáiduvašeigga |
| áfáiduvvat | áfáiduvaimet |
áfáiduvaleimmet
áfáiduvašeimmet |
| áfáiduvvabehtet | áfáiduvaidet |
áfáiduvaleiddet
áfáiduvašeiddet |
| áfáiduvvet | áfáiduvve |
áfáiduvaledje
áfáiduvašedje |
- presente negación
- áfáiduva
- pretérito negación
- áfáiduvvan
- kondisjonalis negación
- áfáiduvale
áfáiduvaše - perf.participio
- áfáiduvvan
- imperativo segunda persona singular
- áfáiduva
- imperativo segunda persona dual
- áfáiduvvi
- imperativo segunda persona plural
- áfáiduvvet
áfáiduvvat (verb)
- 1. (verb) broncearse (IV)
- 2. (Por el sol) (verb) quemarse (IV)
- 3. (Al sol) (verb) tostarse (IV)
| presente (odne) | pretérito (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| áfáiduvan | áfáiduvven |
áfáiduvalin
áfáiduvašin |
| áfáiduvat | áfáiduvvet |
áfáiduvalit
áfáiduvašit |
| áfáiduvvá | áfáiduvai |
áfáiduvalii
áfáiduvašii |
| áfáiduvve | áfáiduvaime |
áfáiduvaleimme
áfáiduvašeimme |
| áfáiduvvabeahtti | áfáiduvaide |
áfáiduvaleidde
áfáiduvašeidde |
| áfáiduvvaba | áfáiduvaiga |
áfáiduvaleigga
áfáiduvašeigga |
| áfáiduvvat | áfáiduvaimet |
áfáiduvaleimmet
áfáiduvašeimmet |
| áfáiduvvabehtet | áfáiduvaidet |
áfáiduvaleiddet
áfáiduvašeiddet |
| áfáiduvvet | áfáiduvve |
áfáiduvaledje
áfáiduvašedje |
- presente negación
- áfáiduva
- pretérito negación
- áfáiduvvan
- kondisjonalis negación
- áfáiduvale
áfáiduvaše - perf.participio
- áfáiduvvan
- imperativo segunda persona singular
- áfáiduva
- imperativo segunda persona dual
- áfáiduvvi
- imperativo segunda persona plural
- áfáiduvvet
- áfáiduvvat Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
-
- áfáiduvvat verb intransitiv infinitivo
- áfáiduvvat verb intransitiv indicativo presente primera persona plural
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
áfáiduvvat lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- áfáiduvvat Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
-
- áfáiduvvat verb intransitiv infinitivo
- áfáiduvvat verb intransitiv indicativo presente primera persona plural
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English