sg. pl.
nominativo aláš alážat
acusativo aláža alážiid
genitivo aláža alážiid
ilativo alážii alážiidda
locativo alážis alážiin
comitativo alážiin alážiiguin
esivo alážin
Eanet sojahanhámit →

aláš (subst.)

  • 1. (subst.) altura
    Čáhci ollii guokte mehtera alážii.
    El agua alcanzó una altura de dos metros.
  • 2. (subst.) altitud
    Dát várre-aláš mihtiduvvo vihtta čuohte mehtera.
    La altitud de la montaña es de quinientos metros.
sg. pl.
nominativo aláš alážat
acusativo aláža alážiid
genitivo aláža alážiid
ilativo alážii alážiidda
locativo alážis alážiin
comitativo alážiin alážiiguin
esivo alážin
Eanet sojahanhámit →
aláš Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • aláš subst. sg. nominativo

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

aláš lea vejolaččat dán sáni hápmi:

aláš Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • aláš subst. sg. nominativo