presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
cuoiggun cuigon cuiggolin
cuiggošin
cuoiggut cuigot cuiggolit
cuiggošit
cuoigu cuoiggui cuiggolii
cuiggošii
cuigo cuoigguime cuiggoleimme
cuiggošeimme
cuoigubeahtti cuoigguide cuiggoleidde
cuiggošeidde
cuoiguba cuoigguiga cuiggoleigga
cuiggošeigga
cuoigut cuoigguimet cuiggoleimmet
cuiggošeimmet
cuoigubehtet cuoigguidet cuiggoleiddet
cuiggošeiddet
cuigot cuigo cuiggoledje
cuiggošedje
presente negación
cuoiggo
pretérito negación
cuigon
kondisjonalis negación
cuiggole
cuiggoše
perf.participio
cuigon
imperativo segunda persona singular
cuoiggo
imperativo segunda persona dual
cuoigu
imperativo segunda persona plural
cuigot
cuoigot
Eanet sojahanhámit →

cuoigut (verb)

presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
cuoiggun cuigon cuiggolin
cuiggošin
cuoiggut cuigot cuiggolit
cuiggošit
cuoigu cuoiggui cuiggolii
cuiggošii
cuigo cuoigguime cuiggoleimme
cuiggošeimme
cuoigubeahtti cuoigguide cuiggoleidde
cuiggošeidde
cuoiguba cuoigguiga cuiggoleigga
cuiggošeigga
cuoigut cuoigguimet cuiggoleimmet
cuiggošeimmet
cuoigubehtet cuoigguidet cuiggoleiddet
cuiggošeiddet
cuigot cuigo cuiggoledje
cuiggošedje
presente negación
cuoiggo
pretérito negación
cuigon
kondisjonalis negación
cuiggole
cuiggoše
perf.participio
cuigon
imperativo segunda persona singular
cuoiggo
imperativo segunda persona dual
cuoigu
imperativo segunda persona plural
cuigot
cuoigot
Eanet sojahanhámit →
cuoigut Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • cuoigut verb transitiv infinitivo
  • cuoigut verb transitiv
  • cuoigut verb transitiv indicativo presente primera persona plural

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

cuoigut lea vejolaččat dán sáni hápmi:

cuoigut Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • cuoigut verb transitiv infinitivo
  • cuoigut verb transitiv
  • cuoigut verb transitiv indicativo presente primera persona plural
Der/NomAg Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • avledet handlernomen subst. pl. nominativo