sg. pl.
nominativo eaiggát eaiggádat
acusativo eaiggáda eaiggádiid
genitivo eaiggáda eaiggádiid
ilativo eaiggádii eaiggádiidda
locativo eaiggádis eaiggádiin
comitativo eaiggádiin eaiggádiiguin
esivo eaiggádin
Eanet sojahanhámit →

eaiggát (subst.)

sg. pl.
nominativo eaiggát eaiggádat
acusativo eaiggáda eaiggádiid
genitivo eaiggáda eaiggádiid
ilativo eaiggádii eaiggádiidda
locativo eaiggádis eaiggádiin
comitativo eaiggádiin eaiggádiiguin
esivo eaiggádin
Eanet sojahanhámit →
eaiggát Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • eaiggát subst. sg. nominativo

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

eaiggát lea vejolaččat dán sáni hápmi:

eaiggádit Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • eaiggádit verb transitiv imperativo negación
  • eaiggádit verb transitiv imperativo segunda persona singular
  • eaiggádit verb transitiv indicativo presente negación
eaiggát Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • eaiggát subst. sg. nominativo