presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
hilggun hilgon hilggolin
hilggošin
hilggut hilgot hilggolit
hilggošit
hilgu hilggui hilggolii
hilggošii
hilgo hilgguime hilggoleimme
hilggošeimme
hilgubeahtti hilgguide hilggoleidde
hilggošeidde
hilguba hilgguiga hilggoleigga
hilggošeigga
hilgut hilgguimet hilggoleimmet
hilggošeimmet
hilgubehtet hilgguidet hilggoleiddet
hilggošeiddet
hilgot hilgo hilggoledje
hilggošedje
presente negación
hilggo
pretérito negación
hilgon
kondisjonalis negación
hilggole
hilggoše
perf.participio
hilgon
imperativo segunda persona singular
hilggo
imperativo segunda persona dual
hilgu
imperativo segunda persona plural
hilgot
Eanet sojahanhámit →

hilgut (verb)

presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
hilggun hilgon hilggolin
hilggošin
hilggut hilgot hilggolit
hilggošit
hilgu hilggui hilggolii
hilggošii
hilgo hilgguime hilggoleimme
hilggošeimme
hilgubeahtti hilgguide hilggoleidde
hilggošeidde
hilguba hilgguiga hilggoleigga
hilggošeigga
hilgut hilgguimet hilggoleimmet
hilggošeimmet
hilgubehtet hilgguidet hilggoleiddet
hilggošeiddet
hilgot hilgo hilggoledje
hilggošedje
presente negación
hilggo
pretérito negación
hilgon
kondisjonalis negación
hilggole
hilggoše
perf.participio
hilgon
imperativo segunda persona singular
hilggo
imperativo segunda persona dual
hilgu
imperativo segunda persona plural
hilgot
Eanet sojahanhámit →
hilgut Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • hilgut verb transitiv infinitivo
  • hilgut verb transitiv
  • hilgut verb transitiv indicativo presente primera persona plural

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

hilgut lea vejolaččat dán sáni hápmi:

Der/NomAg Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • avledet handlernomen subst. pl. nominativo
hilgut Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • hilgut verb transitiv infinitivo
  • hilgut verb transitiv
  • hilgut verb transitiv indicativo presente primera persona plural