sg. pl.
nominativo lahkki lahkit
acusativo lahki lahkiid
genitivo lahki lahkiid
ilativo lahkkái lahkiide
locativo lahkis lahkiin
comitativo lahkiin lahkiiguin
esivo lahkkin
Eanet sojahanhámit →

lahkki (subst.)

  • 1. (subst.) mitad
  • 2. (Cuando se trata de recipientes, sobre su contenido) (subst.) mitad
    fárppalahkki
    en un tonel, la mitad del contenido
  • 3. (Cuando se trata de recipientes, sobre su contenido) (adj.) medio
    fárppalahkki
    medio tonel
sg. pl.
nominativo lahkki lahkit
acusativo lahki lahkiid
genitivo lahki lahkiid
ilativo lahkkái lahkiide
locativo lahkis lahkiin
comitativo lahkiin lahkiiguin
esivo lahkkin
Eanet sojahanhámit →
lahkki Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • lahkki subst. sg. nominativo

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

lahkki lea vejolaččat dán sáni hápmi:

lahkki Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • lahkki subst. sg. nominativo