oažžut (verb)
-
1.
(verb) conseguir
(TV)
- Biera viimmat oaččui fasta barggu.
- Biera consiguió por fin un trabajo fijo.
-
2.
(verb) obtener
(TV)
- Mánát ožžo skeaŋkka eatnis.
- Los hijos obtuvieron los regalos de su madre.
- Geas leat dan ožžon?
- ¿De quién lo obtuviste?
-
3.
(Notas, en los exámenes)
(verb) sacar
(TV)
- oažžut buriid árvosániid
- sacar buenas notas
- Gánda oaččui nu buriid árvosániid, ahte su eadni gábandoallagođii.
- El niño sacó unas notas tan buenas que su madre se enorgulleció.
-
4.
(Buorremenolašvuođa sátni/Uso cortés)
(verb) poder
(TV, + Inf)
- Oaččun go mun jearrat du agi?
- ¿Puedo preguntarte la edad?
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
oažžut lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- Der/NomAg Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
-
- avledet handlernomen subst. pl. nominativo
- oažžut Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
-
- oažžut verb transitiv infinitivo
- oažžut verb transitiv
- oažžut verb transitiv indicativo presente primera persona plural
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English