Neahttadigisánit

vurket lea vejolaččat dán sáni hápmi:



presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
vurken vurkejin vurkelin
vurkešin
vurket vurkejit vurkelit
vurkešit
vurke vurkii vurkelii
vurkešii
vurkejetne vurkiime vurkeleimme
vurkešeimme
vurkebeahtti vurkiide vurkeleidde
vurkešeidde
vurkeba vurkiiga vurkeleigga
vurkešeigga
vurket vurkiimet vurkeleimmet
vurkešeimmet
vurkebehtet vurkiidet vurkeleiddet
vurkešeiddet
vurkejit vurkejedje vurkeledje
vurkešedje
presente negación
vurke
pretérito negación
vurken
kondisjonalis negación
vurkele
vurkeše
perf.participio
vurken
imperativo segunda persona singular
vurke
imperativo segunda persona dual
vurkejeahkki
imperativo segunda persona plural
vurkejehket
Eanet sojahanhámit →

vurket (verb)

  • 1. (verb) archivar (TV)
    Kárášjoga gielda vurke Váljoga birrasa girjjáža.
    El municipio de Kárášjohka archiva un folleto del área de Valjohka.
  • 2. (verb) guardar (TV)
  • 3. (verb) grabar (TV)
  • 4. (verb) almacenar (TV)
    Sii ledje vurken issoras olu vearjjuid.
    Habían almacenado enormes cantidades de armas.
  • 5. (En una estación de tren, etc) (verb) consignar (TV)
    vurket mátkedávvira
    consignar el equipaje
presente (odne) pretérito (ikte) kondisjonalis
vurken vurkejin vurkelin
vurkešin
vurket vurkejit vurkelit
vurkešit
vurke vurkii vurkelii
vurkešii
vurkejetne vurkiime vurkeleimme
vurkešeimme
vurkebeahtti vurkiide vurkeleidde
vurkešeidde
vurkeba vurkiiga vurkeleigga
vurkešeigga
vurket vurkiimet vurkeleimmet
vurkešeimmet
vurkebehtet vurkiidet vurkeleiddet
vurkešeiddet
vurkejit vurkejedje vurkeledje
vurkešedje
presente negación
vurke
pretérito negación
vurken
kondisjonalis negación
vurkele
vurkeše
perf.participio
vurken
imperativo segunda persona singular
vurke
imperativo segunda persona dual
vurkejeahkki
imperativo segunda persona plural
vurkejehket
Eanet sojahanhámit →
vurket Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • vurket verb transitiv
  • vurket verb transitiv infinitivo
  • vurket verb transitiv indicativo presente primera persona plural
  • vurket verb transitiv indicativo presente segunda persona singular

Juoga ii doaimma?

Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.

Váldde oktavuođa

Váldde oktavuođa (giellatekno@uit.no)

vurket lea vejolaččat dán sáni hápmi:

Der/d Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • avledning: -d verb imperativo negación
  • avledning: -d verb imperativo segunda persona singular
  • avledning: -d verb indicativo presente negación
Der/h Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • avledning: -h verb imperativo negación
  • avledning: -h verb imperativo segunda persona singular
  • avledning: -h verb indicativo presente negación
vurket Sátnehistorjá → (Ii gávdno teakstakorpus dán gillii)
  • vurket verb transitiv
  • vurket verb transitiv infinitivo
  • vurket verb transitiv indicativo presente primera persona plural
  • vurket verb transitiv indicativo presente segunda persona singular