časkit lea vejolaččat dán sáni hápmi:
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) časkkán | časken |
časkkálin
časkkášin |
| (don) časkkát | časket |
časkkálit
časkkášit |
| (son) časká | časkkii |
časkkálii
časkkášii |
| (moai) časke | časkkiime |
časkkáleimme
časkkášeimme |
| (doai) časkibeahtti | časkkiide |
časkkáleidde
časkkášeidde |
| (soai) časkiba | časkkiiga |
časkkáleigga
časkkášeigga |
| (mii) časkit | časkkiimet |
časkkáleimmet
časkkášeimmet |
| (dii) časkibehtet | časkkiidet |
časkkáleiddet
časkkášeiddet |
| (sii) časket | časke |
časkkáledje
časkkášedje |
- presens nektingsform
- (odne in) časkke
- preteritum nektingsform
- (ikte in) časkán
- kondisjonalis nektingsform
- (in) časkkále
(in) časkkáše - perf.partisipp
- (lean) časkán
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) časkke
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) časki
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) časket
časkit (verb)
-
1.
(en gang)
(verb) slå
- Nieida časkkii spáppa mollii.
-
Jenta slo ballen i mål.
- Diibmu časká vihtta.
-
Klokka slår fem.
- Nordlys-joavku časkkii Guovdageainnu joavkku 4-2.
-
Nordlys-laget slo laget fra Kautokeino 4-2.
-
2.
(om øye)
(verb) blunke
- Son časkkii čalmmi niidii nu ahte son ruovssihii.
-
Han blunket til jenta slik at hun rødmet.
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) časkkán | časken |
časkkálin
časkkášin |
| (don) časkkát | časket |
časkkálit
časkkášit |
| (son) časká | časkkii |
časkkálii
časkkášii |
| (moai) časke | časkkiime |
časkkáleimme
časkkášeimme |
| (doai) časkibeahtti | časkkiide |
časkkáleidde
časkkášeidde |
| (soai) časkiba | časkkiiga |
časkkáleigga
časkkášeigga |
| (mii) časkit | časkkiimet |
časkkáleimmet
časkkášeimmet |
| (dii) časkibehtet | časkkiidet |
časkkáleiddet
časkkášeiddet |
| (sii) časket | časke |
časkkáledje
časkkášedje |
- presens nektingsform
- (odne in) časkke
- preteritum nektingsform
- (ikte in) časkán
- kondisjonalis nektingsform
- (in) časkkále
(in) časkkáše - perf.partisipp
- (lean) časkán
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) časkke
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) časki
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) časket
- časkit Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- časkit verb transitiv infinitiv
- časkit verb transitiv
- časkit verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
časkit lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- Der/NomAg
-
- avledet handlernomen subst. pl. nominativ
- časkit Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- časkit verb transitiv infinitiv
- časkit verb transitiv
- časkit verb transitiv indikativ presens 1.p.flt.
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English