goargŋut lea vejolaččat dán sáni hápmi:
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) goarkŋun | gorgŋon |
gorkŋolin
gorkŋošin |
| (don) goarkŋut | gorgŋot |
gorkŋolit
gorkŋošit |
| (son) goargŋu | goarkŋui |
gorkŋolii
gorkŋošii |
| (moai) gorgŋo | goarkŋuime |
gorkŋoleimme
gorkŋošeimme |
| (doai) goargŋubeahtti | goarkŋuide |
gorkŋoleidde
gorkŋošeidde |
| (soai) goargŋuba | goarkŋuiga |
gorkŋoleigga
gorkŋošeigga |
| (mii) goargŋut | goarkŋuimet |
gorkŋoleimmet
gorkŋošeimmet |
| (dii) goargŋubehtet | goarkŋuidet |
gorkŋoleiddet
gorkŋošeiddet |
| (sii) gorgŋot | gorgŋo |
gorkŋoledje
gorkŋošedje |
- presens nektingsform
- (odne in) goarkŋo
- preteritum nektingsform
- (ikte in) gorgŋon
- kondisjonalis nektingsform
- (in) gorkŋole
(in) gorkŋoše - perf.partisipp
- (lean) gorgŋon
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) goarkŋo
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) goargŋu
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) gorgŋot
(til flere) goargŋot
goargŋut (verb)
-
1.
(verb) klatre
- Dál leige mu vuorru fas goargŋut bajimussii.
-
Nå var det igjen min tur å klatre helt øverst.
- 2. (verb) stige
- 3. stake elvebåt
| presens (odne) | preteritum (ikte) | kondisjonalis |
|---|---|---|
| (mun) goarkŋun | gorgŋon |
gorkŋolin
gorkŋošin |
| (don) goarkŋut | gorgŋot |
gorkŋolit
gorkŋošit |
| (son) goargŋu | goarkŋui |
gorkŋolii
gorkŋošii |
| (moai) gorgŋo | goarkŋuime |
gorkŋoleimme
gorkŋošeimme |
| (doai) goargŋubeahtti | goarkŋuide |
gorkŋoleidde
gorkŋošeidde |
| (soai) goargŋuba | goarkŋuiga |
gorkŋoleigga
gorkŋošeigga |
| (mii) goargŋut | goarkŋuimet |
gorkŋoleimmet
gorkŋošeimmet |
| (dii) goargŋubehtet | goarkŋuidet |
gorkŋoleiddet
gorkŋošeiddet |
| (sii) gorgŋot | gorgŋo |
gorkŋoledje
gorkŋošedje |
- presens nektingsform
- (odne in) goarkŋo
- preteritum nektingsform
- (ikte in) gorgŋon
- kondisjonalis nektingsform
- (in) gorkŋole
(in) gorkŋoše - perf.partisipp
- (lean) gorgŋon
- imperativ 2.p.ent.
- (til en) goarkŋo
- imperativ 2.p.tot.
- (til to) goargŋu
- imperativ 2.p.flt.
- (til flere) gorgŋot
(til flere) goargŋot
- goargŋut Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- goargŋut verb intransitiv infinitiv
- goargŋut verb intransitiv
- goargŋut verb intransitiv indikativ presens 1.p.flt.
Juoga ii doaimma?
Jus fuobmát meattáhusa, de berrešit váldit oktavuođa minguin. Čilge čuolmma ja muital guđe neahttalohkki dahje mobiilatelefovnna don geavahit, ja maid ledjet ohcame go fuobmájit váttisvuođa.
goargŋut lea vejolaččat dán sáni hápmi:
- Der/NomAg
-
- avledet handlernomen subst. pl. nominativ
- goargŋu Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- goargŋu subst. handlernomen pl. nominativ
- goargŋut Sátnehistorjá → Oza buot hámiid teavsttain →
-
- goargŋut verb intransitiv infinitiv
- goargŋut verb intransitiv
- goargŋut verb intransitiv indikativ presens 1.p.flt.
Davvisámegiella
Norsk
Suomi
English